- padraikai
- padraikaĩ sm. pl. (3b) 1. žr. padraikos 2: Žemvarpiais kūlaičiais dengia, padraikaĩs stiegia Btg. Su padraikaĩs sunkus dengimas Iš. Kad jaunas buvau, padraikaĩs liuobu eiti stogus klodamas, – toks buvau mitrus Šts. 2. Gr kraikas, pakratas: Pašaras, gyvolių neėdamas, yra padraikáms suvartojamas Kltn. Padraikų pritrūkome, užtat karvės mėšle skęsta Nmk.
Dictionary of the Lithuanian Language.